Dažniausiai žmonės puola ieškoti knygų apie budizmą grįžę iš kelionės į Tolimuosius Rytus ar apsilankę muziejuose. Vakarietį paprastai patraukia vis tie patys keli budizmo aspektai:
• Budizmas jam atrodo itin tolerantiška religija, bent jau daug tolerantiškesnė ir atlaidesnė negu krikščionybė. Budizmas savo išpažinėjų nevaržo ir neslegia, niekas jiems įkyriai jo nebruka ir nepamokslauja. Argi tai ne ideali pasaulėžiūra šiuolaikiniam skeptikui arba abejojančiam? Juk tai galimybė būti ateistu ir kartu turėti religiją.
• Vakarų kultūros žmogų žavi budistinės sistemos teisingumas: ką pasėsi, tą ir pjausi. Doram bus atlyginta, nedorėlis sulauks atpildo. Ar tai nėra kur kas natūraliau už krikščioniškąjį mokymą apie Dievo malonę?
• Palankiai nuteikia budizmo etika, ypatingas šio tikėjimo moralumas. Kas sugalvotų kokį moralinį priekaištą keturių tauriųjų tiesų koncepcijai arba aštuongubo kelio priesakams? Juk krikščionybės istorija aplaistyta krauju, o tuo neapkaltinsi budizmo. Kuri tad religija moralesnė?
• Nors vakariečiui patraukli ne viena budizmo idėja, jį ypač masina žadama galimybė pasiekti nirvaną. Juk nirvanos doktrina tvirtina, kad galutinis žmogaus tikslas – išnykti, nebūti. Ar tai nėra labai šiuolaikiška samprata, kur kas priimtinesnė negu krikščioniškojo prisikėlimo viltis?
Suprantama, budizmas kiekvienam žmogui patrauklus vis kitais aspektais, kurie gali visiškai nesutapti su prieš tai išvardytais. Visgi Vakarų pasaulyje augančio budizmo populiarumo negali nuginčyti niekas, kai tuo tarpu krikščionybės populiarumas vis smunka. Į politines priežastis nesigilinsiu, bet leidžiu sau suprasti, kad budizmo idėjos populiarios ir Lietuvoje. Kituose straipsniuose pasakosiu apie tai, ką galima sužinoti iš populiariosios ‘Tibeto mirusiųjų knygos’, o išsamiau apie budizmą skaitykite nuorodose.
Buda namuose 