Kuo budizmas patrauklus vakariečiui

Dažniausiai žmonės puola ieškoti knygų apie budizmą grįžę iš kelionės į Tolimuosius Rytus ar apsilankę muziejuose. Vakarietį paprastai patraukia vis tie patys keli budizmo aspektai:

• Budizmas jam atrodo itin tolerantiška religija, bent jau daug tolerantiškesnė ir atlaidesnė negu krikščionybė. Budizmas savo išpažinėjų nevaržo ir neslegia, niekas jiems įkyriai jo nebruka ir nepamokslauja. Argi tai ne ideali pasaulėžiūra šiuolaikiniam skeptikui arba abejojančiam? Juk tai galimybė būti ateistu ir kartu turėti religiją.

• Vakarų kultūros žmogų žavi budistinės sistemos teisingumas: ką pasėsi, tą ir pjausi. Doram bus atlyginta, nedorėlis sulauks atpildo. Ar tai nėra kur kas natūraliau už krikščioniškąjį mokymą apie Dievo malonę?

• Palankiai nuteikia budizmo etika, ypatingas šio tikėjimo moralumas. Kas sugalvotų kokį moralinį priekaištą keturių tauriųjų tiesų koncepcijai arba aštuongubo kelio priesakams? Juk krikščionybės istorija aplaistyta krauju, o tuo neapkaltinsi budizmo. Kuri tad religija moralesnė?

• Nors vakariečiui patraukli ne viena budizmo idėja, jį ypač masina žadama galimybė pasiekti nirvaną. Juk nirvanos doktrina tvirtina, kad galutinis žmogaus tikslas – išnykti, nebūti. Ar tai nėra labai šiuolaikiška samprata, kur kas priimtinesnė negu krikščioniškojo prisikėlimo viltis?

Suprantama, budizmas kiekvienam žmogui patrauklus vis kitais aspektais, kurie gali visiškai nesutapti su prieš tai išvardytais. Visgi Vakarų pasaulyje augančio budizmo populiarumo negali nuginčyti niekas, kai tuo tarpu krikščionybės populiarumas vis smunka. Į politines priežastis nesigilinsiu, bet leidžiu sau suprasti, kad budizmo idėjos populiarios ir Lietuvoje. Kituose straipsniuose pasakosiu apie tai, ką galima sužinoti iš populiariosios ‘Tibeto mirusiųjų knygos’, o išsamiau apie budizmą skaitykite nuorodose.

Budizmas

Istorinis Buda Šakjamunis gimė karališkoje šeimoje, 560 m. prieš mūsų erą. Nuo pat ankstyvos vaikystės jis buvo apsuptas turtų ir grožio bei rafinuotai lavinamas. Tekstuose rašoma, jog Buda buvo aukštas, stiprus ir mėlynakis.

29 metų amžiaus jis pirmąkart išvyko iš rūmų ir išvydo tai, ko iki tol niekada nebuvo matęs: seną žmogų, ligonį ir mirusįjį. Tuomet jis suprato, kad nėra nieko amžina ir visam laikui palikęs rūmus iškeliavo medituoti į Šiaurės Indijos kalnus ir miškus. Po ilgų nesibaigiančios prasmės paieškų, pasinėręs į meditaciją jis pažino proto prigimtį ir pasiekė nušvitimą.

Budos mokymai, kuriais naudojantis tampama bebaimiais, džiaugsmingais ir geranoriškais, yra pagrindinė keletos Rytų Azijos šalių religija. Nuo aštunto dešimtmečio pradžios gilus budistinis požiūris bei didžiulė metodų gausa įkvepia ir žavi vis daugiau vakariečių.

Budos mokymai apie absoliučią ir sąlygotą egzistenciją tiesiogiai susiję su mūsų kasdieniniu gyvenimu. Supratus šį ryšį, nepraeinančios laimės patyrimas tampa įmanomas. Budizmas neskelbia dogmų ir skatina kritiškai vertinti. Naudojant teisingas meditacijas, intelektinis mokymų supratimas tampa asmenine patirtimi, o papildomi metodai įtvirtina tai, kas pasiekta per meditacijas. Budistinių mokymų tikslas – visiškas kūno, kalbos ir proto potencialo išvystymas. Remiantis mokymais, Buda yra suprantamas kaip viršlaikis, proto potencialo veidrodis.

Budos mokytu reikia sekti, t. y. gyventi kaip jis, jam nereikia melstis ar jo ko nors prašyti. Sekite jo mokymu ir stenkitės pasiekti pažinimą.