Temos Archyvai: Dvasingumas

Kuo budizmas patrauklus vakariečiui

Dažniausiai žmonės puola ieškoti knygų apie budizmą grįžę iš kelionės į Tolimuosius Rytus ar apsilankę muziejuose. Vakarietį paprastai patraukia vis tie patys keli budizmo aspektai:

• Budizmas jam atrodo itin tolerantiška religija, bent jau daug tolerantiškesnė ir atlaidesnė negu krikščionybė. Budizmas savo išpažinėjų nevaržo ir neslegia, niekas jiems įkyriai jo nebruka ir nepamokslauja. Argi tai ne ideali pasaulėžiūra šiuolaikiniam skeptikui arba abejojančiam? Juk tai galimybė būti ateistu ir kartu turėti religiją.

• Vakarų kultūros žmogų žavi budistinės sistemos teisingumas: ką pasėsi, tą ir pjausi. Doram bus atlyginta, nedorėlis sulauks atpildo. Ar tai nėra kur kas natūraliau už krikščioniškąjį mokymą apie Dievo malonę?

• Palankiai nuteikia budizmo etika, ypatingas šio tikėjimo moralumas. Kas sugalvotų kokį moralinį priekaištą keturių tauriųjų tiesų koncepcijai arba aštuongubo kelio priesakams? Juk krikščionybės istorija aplaistyta krauju, o tuo neapkaltinsi budizmo. Kuri tad religija moralesnė?

• Nors vakariečiui patraukli ne viena budizmo idėja, jį ypač masina žadama galimybė pasiekti nirvaną. Juk nirvanos doktrina tvirtina, kad galutinis žmogaus tikslas – išnykti, nebūti. Ar tai nėra labai šiuolaikiška samprata, kur kas priimtinesnė negu krikščioniškojo prisikėlimo viltis?

Suprantama, budizmas kiekvienam žmogui patrauklus vis kitais aspektais, kurie gali visiškai nesutapti su prieš tai išvardytais. Visgi Vakarų pasaulyje augančio budizmo populiarumo negali nuginčyti niekas, kai tuo tarpu krikščionybės populiarumas vis smunka. Į politines priežastis nesigilinsiu, bet leidžiu sau suprasti, kad budizmo idėjos populiarios ir Lietuvoje. Kituose straipsniuose pasakosiu apie tai, ką galima sužinoti iš populiariosios ‘Tibeto mirusiųjų knygos’, o išsamiau apie budizmą skaitykite nuorodose.

budizmas

Budizmas Vakaruose

Budizmo paplitimas Vakaruose labiausiai susijęs su „Teosofijos draugijos“, įkurtos 1875 Niujorke, veikla. Stiprų impulsą budizmo plitimui Amerikoje davė didžiulė banga imigrantų, plūstelėjusių iš Kinijos ir Japonijos XIX a. pabaigoje. Gausiai pridygo budistų šventyklų, meditacijos mokyklų, vienuolynų. Kad Vakaruose įsitvirtino mahajanos budizmas, nulėmė imigrantų kilmė. Šiandien daugelį budistinių mokyklų bei judėjimų jungia Amerikos budistų bažnyčia, patyrusi, beje, stiprią amerikietiškos kultūros ir krikščionybės įtaką.

Europoje pirmasis budizmą pradėjo skleisti Arthuras Schopenhaueris, jis sugebėjo budizmo filosofija sudominti daugelį mokslininkų bei menininkų, tarų jų ir kompozitorių Wagnerį. Budizmą populiarino ir Edwinas Arnoldas, parašęs „Azijos šviesą“ (The Light of Asia, 1879). XX a. pradžioje įkurta ir Anglijos budistų draugija.

Nereikėtų užmiršti, kad budizmas pagal savo prigimtį nėra organizuota religija, tad jos realios įtakos dar toli gražu nenusako išpažinėjų skaičius. Esama ir vadinamojo neoficialaus ar anoniminio budizmo, tai liudija gausi literatūra budistine tematika. Kiekviename, net ir nedideliame mieste pagal Rytų meditacijos modelį veikia kursai. Jauni žmonės, pavargę nuo vakarietiškojo gyvenimo būdo, trokšta pažinti „Rytų išmintį“ ir, suplakę abiejų kultūrų idėjas, susikuria savą religiją, kuri iš tiesų menkai teprimena tikrąjį budizmą. Tačiau net ir šiame „namų darbo“ religijos klimate ryškūs Budos mokymo ir budistinės gyvensenos elementai.

Nors ir nemažai krikščionių patraukia Rytų dvasingumas, visgi nedaugelis jų tampa tikraisiais budizmo pasekėjais. Tai stebina, nes kaip tik budizmas teikia realią galimybę susikurti savo pasaulėvaizdį, asmeninę religiją.

budistu-vienuoliai

Dalelė dvasingumo

Labas rytas, Mylimi ir Mylintys šio tinklaraščio skaitytojai! Tiesą sakant, manieji smegenų pusrutuliai šiuo metu rodo maždaug pusę penktos vakaro, tačiau kartais net ir vidury dienos gyvenu rytinėmis nuotaikomis. Šviesa, džiaugsmu ir tyrumu. Visu tuo ir dar daugiau šiandien dalinuosi su Jumis! Trumpam grįžtant prie ryto tematikos: po kiekvienos (beveik) meditacijos sesijos, jaučiuosi lyg naujai gimus, o jei ne lyg naujai gimus, tai bent taip pat gerai kaip jaučiuosi kiekvienos dienos pradžioje. Rekomenduoju! Linkiu patirti tai patiems. 🙂

Šiandien ketinu aprašyti vieną ypatingą dvasingumo puoselėjimo pratimą, kuris padės Jums nepasiklysti didžiajame Gyvenimo Kelyje ir palaikys gerą Jūsų savijautą kiekvieną dieną.

Visa apimanti Meilė. Šis pratimas adaptuotas pagal senovės (tiesą sakant, ir naujovės) Rytų tonglen / metta dvasingumo praktikas. Kaip jį atlikti? Visai paprasta. Tereikia patogiai įsitaisyti – geriausia atsisėsti – leisti mintims kiek aprimti ir pradėti šį kvėpavimo pratimą:

a) Įkvėpkite palaipsniui savo asmenines, tuomet šalia esančių būtybių, Jums artimų žmonių ir galų gale visos Visatos būtybių kančias į širdies centrą;

b) Ištirpdykite įkvėptą kančią širdies ertmėje ir perkeiskite ją besąlygine Meile;

c) Pasiųskite viduje užgimusią Meilę atgal į Visata;

d) Leiskite atlygiui sugrįžti Jums su kaupu (tai įvyks visiškai natūraliai, nors nuolankus nesipriešinimas sugrįžtančiai Laimei ir Meilei taip pat pravers 🙂 ).

Skamba kiek painokai ar net nesuprantamai? Patikėkite, iš tiesų tai visai paprasta. Pradžioje gali praversti įvairios vizualinės (vaizduotės padiktuotos) priemones, tačiau ilgainiui išmoksite kančią perkeisti į Meilę labai realiu, apčiuopiamu ir dešimteriopai ar net šimteriopai Jums atsilyginančiu būdu. Sėkmės!

Niekada neišsenkantis Meilės šaltinis Jūsų pačių viduje! :)