Dalelė dvasingumo

Labas rytas, Mylimi ir Mylintys šio tinklaraščio skaitytojai! Tiesą sakant, manieji smegenų pusrutuliai šiuo metu rodo maždaug pusę penktos vakaro, tačiau kartais net ir vidury dienos gyvenu rytinėmis nuotaikomis. Šviesa, džiaugsmu ir tyrumu. Visu tuo ir dar daugiau šiandien dalinuosi su Jumis! Trumpam grįžtant prie ryto tematikos: po kiekvienos (beveik) meditacijos sesijos, jaučiuosi lyg naujai gimus, o jei ne lyg naujai gimus, tai bent taip pat gerai kaip jaučiuosi kiekvienos dienos pradžioje. Rekomenduoju! Linkiu patirti tai patiems. 🙂

Šiandien ketinu aprašyti vieną ypatingą dvasingumo puoselėjimo pratimą, kuris padės Jums nepasiklysti didžiajame Gyvenimo Kelyje ir palaikys gerą Jūsų savijautą kiekvieną dieną.

Visa apimanti Meilė. Šis pratimas adaptuotas pagal senovės (tiesą sakant, ir naujovės) Rytų tonglen / metta dvasingumo praktikas. Kaip jį atlikti? Visai paprasta. Tereikia patogiai įsitaisyti – geriausia atsisėsti – leisti mintims kiek aprimti ir pradėti šį kvėpavimo pratimą:

a) Įkvėpkite palaipsniui savo asmenines, tuomet šalia esančių būtybių, Jums artimų žmonių ir galų gale visos Visatos būtybių kančias į širdies centrą;

b) Ištirpdykite įkvėptą kančią širdies ertmėje ir perkeiskite ją besąlygine Meile;

c) Pasiųskite viduje užgimusią Meilę atgal į Visata;

d) Leiskite atlygiui sugrįžti Jums su kaupu (tai įvyks visiškai natūraliai, nors nuolankus nesipriešinimas sugrįžtančiai Laimei ir Meilei taip pat pravers 🙂 ).

Skamba kiek painokai ar net nesuprantamai? Patikėkite, iš tiesų tai visai paprasta. Pradžioje gali praversti įvairios vizualinės (vaizduotės padiktuotos) priemones, tačiau ilgainiui išmoksite kančią perkeisti į Meilę labai realiu, apčiuopiamu ir dešimteriopai ar net šimteriopai Jums atsilyginančiu būdu. Sėkmės!

Tikrosios laimės beieškant

Ar kada susimąstei, koks Tavo gyvenimo tikslas? Kokia jo prasmė? Žinoma, kad susimąstei. Ir tikriausiai atsakymas, kurį radai savyje daugiau ar mažiau primena savotiška kliše tapusią formuluotę: ‘Būti laimingu.’ Nuo senų senovės, žmonės siekė laimės – ir darė tai pačiais įvairiausiais būdais. Mano giliai subjektyviu, tačiau lygiai taip pat giliai autentišku patyrimu, siekti laimės ar laukti, kol gyvenimas pagerės ‘savaime’ – beprasmiška. Ko nors ‘siekti’ reiškia trokšti. O iš troškimų kyla vienos nelaimės. Laimė nėra pasiekiama. Laimė – tai šalutinis prasmingos veiklos produktas. Kai tik aš nustoju galvoti, ko noriu iš gyvenimo ir pradedu mąstyti apie tai, ko Gyvenimas nori iš manęs… Kai imuosi iš tiesų prasmingos veiklos – būtent tuomet manyje užgimsta laimė. Net neabejoju, jog kiekvienas, atidžiau peržvelgęs savo gyvenimą, įsitikins šio dėsnio veiksmingumu.

Alternatyvia prasmingos veiklos keliui egzistuoja. Tai – savęs pažinimas. Senovės Graikijoje, Delfuose, virš pagrindinės miesto šventyklos kabėjo užrašas: “Pažink save!“. Sokratas skelbė: “Neįsisąmoninto gyvenimo net neverta gyventi.“ Ši ilgą tęstinumo liniją turinti tradicija teigia, jog laimės reikia ieškoti ne išoriniuose pasaulio dalykuose, bet pačiame savyje. Laimė visuomet yra šalia, ji visuomet yra manyje ir Tavyje. Tereikia apsivalyti nuo vidinio purvo ir kiek geriau pažvelgti į savo vidų.

Dar vienas neįtikėtinai veiksmingas laimės receptas – Meilė. Meilė aukštinama visos religijose, visose pasaulio šalyse ir visuose kukūrūzinėmis cukraus lazdelėmis persunktuose Holivudiniuose filmuose. Keista, bet šis atsakymas toks banalus, jog man jis tapo nebesuprantamas. Vos tik pradedu galvoti apie tai, kas ta Meilė, iškart pasimetu. Galbūt Tu labiau pažengęs šioje srityje? Pasidalink.