Budizmas

Istorinis Buda Šakjamunis gimė karališkoje šeimoje, 560 m. prieš mūsų erą. Nuo pat ankstyvos vaikystės jis buvo apsuptas turtų ir grožio bei rafinuotai lavinamas. Tekstuose rašoma, jog Buda buvo aukštas, stiprus ir mėlynakis.

29 metų amžiaus jis pirmąkart išvyko iš rūmų ir išvydo tai, ko iki tol niekada nebuvo matęs: seną žmogų, ligonį ir mirusįjį. Tuomet jis suprato, kad nėra nieko amžina ir visam laikui palikęs rūmus iškeliavo medituoti į Šiaurės Indijos kalnus ir miškus. Po ilgų nesibaigiančios prasmės paieškų, pasinėręs į meditaciją jis pažino proto prigimtį ir pasiekė nušvitimą.

Budos mokymai, kuriais naudojantis tampama bebaimiais, džiaugsmingais ir geranoriškais, yra pagrindinė keletos Rytų Azijos šalių religija. Nuo aštunto dešimtmečio pradžios gilus budistinis požiūris bei didžiulė metodų gausa įkvepia ir žavi vis daugiau vakariečių.

Budos mokymai apie absoliučią ir sąlygotą egzistenciją tiesiogiai susiję su mūsų kasdieniniu gyvenimu. Supratus šį ryšį, nepraeinančios laimės patyrimas tampa įmanomas. Budizmas neskelbia dogmų ir skatina kritiškai vertinti. Naudojant teisingas meditacijas, intelektinis mokymų supratimas tampa asmenine patirtimi, o papildomi metodai įtvirtina tai, kas pasiekta per meditacijas. Budistinių mokymų tikslas – visiškas kūno, kalbos ir proto potencialo išvystymas. Remiantis mokymais, Buda yra suprantamas kaip viršlaikis, proto potencialo veidrodis.

Budos mokytu reikia sekti, t. y. gyventi kaip jis, jam nereikia melstis ar jo ko nors prašyti. Sekite jo mokymu ir stenkitės pasiekti pažinimą.

Tikrosios laimės beieškant

Ar kada susimąstei, koks Tavo gyvenimo tikslas? Kokia jo prasmė? Žinoma, kad susimąstei. Ir tikriausiai atsakymas, kurį radai savyje daugiau ar mažiau primena savotiška kliše tapusią formuluotę: ‘Būti laimingu.’ Nuo senų senovės, žmonės siekė laimės – ir darė tai pačiais įvairiausiais būdais. Mano giliai subjektyviu, tačiau lygiai taip pat giliai autentišku patyrimu, siekti laimės ar laukti, kol gyvenimas pagerės ‘savaime’ – beprasmiška. Ko nors ‘siekti’ reiškia trokšti. O iš troškimų kyla vienos nelaimės. Laimė nėra pasiekiama. Laimė – tai šalutinis prasmingos veiklos produktas. Kai tik aš nustoju galvoti, ko noriu iš gyvenimo ir pradedu mąstyti apie tai, ko Gyvenimas nori iš manęs… Kai imuosi iš tiesų prasmingos veiklos – būtent tuomet manyje užgimsta laimė. Net neabejoju, jog kiekvienas, atidžiau peržvelgęs savo gyvenimą, įsitikins šio dėsnio veiksmingumu.

Alternatyvia prasmingos veiklos keliui egzistuoja. Tai – savęs pažinimas. Senovės Graikijoje, Delfuose, virš pagrindinės miesto šventyklos kabėjo užrašas: “Pažink save!“. Sokratas skelbė: “Neįsisąmoninto gyvenimo net neverta gyventi.“ Ši ilgą tęstinumo liniją turinti tradicija teigia, jog laimės reikia ieškoti ne išoriniuose pasaulio dalykuose, bet pačiame savyje. Laimė visuomet yra šalia, ji visuomet yra manyje ir Tavyje. Tereikia apsivalyti nuo vidinio purvo ir kiek geriau pažvelgti į savo vidų.

Dar vienas neįtikėtinai veiksmingas laimės receptas – Meilė. Meilė aukštinama visos religijose, visose pasaulio šalyse ir visuose kukūrūzinėmis cukraus lazdelėmis persunktuose Holivudiniuose filmuose. Keista, bet šis atsakymas toks banalus, jog man jis tapo nebesuprantamas. Vos tik pradedu galvoti apie tai, kas ta Meilė, iškart pasimetu. Galbūt Tu labiau pažengęs šioje srityje? Pasidalink.