Budizmas

Istorinis Buda Šakjamunis gimė karališkoje šeimoje, 560 m. prieš mūsų erą. Nuo pat ankstyvos vaikystės jis buvo apsuptas turtų ir grožio bei rafinuotai lavinamas. Tekstuose rašoma, jog Buda buvo aukštas, stiprus ir mėlynakis.

29 metų amžiaus jis pirmąkart išvyko iš rūmų ir išvydo tai, ko iki tol niekada nebuvo matęs: seną žmogų, ligonį ir mirusįjį. Tuomet jis suprato, kad nėra nieko amžina ir visam laikui palikęs rūmus iškeliavo medituoti į Šiaurės Indijos kalnus ir miškus. Po ilgų nesibaigiančios prasmės paieškų, pasinėręs į meditaciją jis pažino proto prigimtį ir pasiekė nušvitimą.

Budos mokymai, kuriais naudojantis tampama bebaimiais, džiaugsmingais ir geranoriškais, yra pagrindinė keletos Rytų Azijos šalių religija. Nuo aštunto dešimtmečio pradžios gilus budistinis požiūris bei didžiulė metodų gausa įkvepia ir žavi vis daugiau vakariečių.

Budos mokymai apie absoliučią ir sąlygotą egzistenciją tiesiogiai susiję su mūsų kasdieniniu gyvenimu. Supratus šį ryšį, nepraeinančios laimės patyrimas tampa įmanomas. Budizmas neskelbia dogmų ir skatina kritiškai vertinti. Naudojant teisingas meditacijas, intelektinis mokymų supratimas tampa asmenine patirtimi, o papildomi metodai įtvirtina tai, kas pasiekta per meditacijas. Budistinių mokymų tikslas – visiškas kūno, kalbos ir proto potencialo išvystymas. Remiantis mokymais, Buda yra suprantamas kaip viršlaikis, proto potencialo veidrodis.

Budos mokytu reikia sekti, t. y. gyventi kaip jis, jam nereikia melstis ar jo ko nors prašyti. Sekite jo mokymu ir stenkitės pasiekti pažinimą.